Lietus-pūvantis vanduo

Mano mintys kokios liūdnos jos yra
Niekada negrįši tu į mano mažą pasaulį
Paleidai plaukus savo pasiklydau aš juose.
Keista buvo tavo meilė, ar mano, ar tavo...
Nesvarbu kieno vis tiek - tai kelias
Iki beprotnamio durų ir atgal tokiu pačiu greičiu.

Mes pasilikom nepažinties erdvėj,
Žingsnius tik tavo aš girdejau,
O tu matei tik veidą mano seną pnašų į tėvo,
Bet aš juk ne jis, supainiojai mane,
Palikai sušalti supuvusiam vandenyje...

Keliauju naktimis vis nepalieka manęs siluetai-
Meilės tavyje, žiaurios be ašarų, be skausmo, be minčių
Noriu gert, mylėt, gyvent ir ėst - nežinau  ko dar man reikia be tavęs.
Aš jaučiu kaip kyla tavo kaina matuojama jausmais...