Vakuumuotas laikas||tauta vakuumuota

Ilgesys.
Ir jie dainuoja, apžergę saulės
šypsenas-šešėliuose suranda raumeningus
vyrus, metančius į krantą inkarą, kuris prarado visas,
metališkas savybes.

Akimirkose
perbėgo, marmurinis šunytis, per visas,
dar širdimis pulsuojančias skyles-
pakito kraujas man,
matant tave.


Sode auga mirę vaismedžiai, ir moterys
surinko visas kriaukles. o tėvas sako:
Čia būta jūros-mėnulio delčioj-pjautuvas,
auga ir plečiasi laukinės vyšnios
žieminiuose savo sodose, o jis plėšia iš rankų vaikystės žaislą-
ir jie santykiaudavo griuvėsiuse po nematomu
meilės akto-spindint katinų akims-blyksnis liekanose, nusvirant
laikrodžio strėlei-----------------------------------------------------

Sergėjanti šviesa. Saugo kalkėti plaučiai ir kojos,
basos kaip sapnuose, brenda, per brastą-antspaudas
ant savo nebūties ir nusilenki, nes
tavo vergystė - tobula.

        Meldėsi kankinys:

  Dieve padėk
  Man
  Ne!
  Ne man
  O Jiems
  Nes Tavo šviesa ir dydybė
  Per amžius.

        Meldėsi.
Mačiau tave, klykiant gervėms, o kartu-kulkosvaidžiams.
Išsirengei savo mėnesiu.
Parodei visas savo spalvas.

              Amen.

Kankinys Lietuvis Ciceronas

2004 03 11