Dar nežino tyla,
kad aš sušlaviau anksčiau
žadintuvo sudraskytas
auštančio ryto skiautes,
kad nuo lango nubraukiau
pasenusius pažadus,
kad balsas, įkyrus, iš telefono,
palesintas tupi narvely,
kad palengva slūgsta garsai
ir dienų seklumos virsta
ramiais paplūdimiais...
Dar nežino tyla,
kad jau apsigyvenau
tavo širdies gildesy,
ir nėra jai čia vietos...