justickisIr pašėlusiai plaukiantys debesys,
Ir kažką jau apgavę rytojai,
Ir gimimai, ir skaudžios netektys,
Ir Kristus, mazgojantis kojas.
Ir saulės, ir lietūs, ir miškas,
Be galo ramus po cunamio.
Akmenys, rąstai – viskas,
Tik, gaila, – ne mano.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-03-09 12:59
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-24 19:09
Graziai, tikrai. bet man rimuoti kazkaip ne taip skamba. Labai senoviskai...
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-10 21:50
Eee... prisikabinsiu prie ritmo, tačiau bendras įspūdis (minties dėka) - labai šaunus.
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-09 19:41
Visi tik patiko, patiko, patiko... Geriau ju paklausk kuom patiko. A?
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-09 13:33
VISAI ĮDOMUS, NEBLOGAS, GAL KAI KURIA PRASME NET ŠAUNUS, t.y. visai nieko:]
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |