Visi čia sakė, kad esi tik svečias

.:: Mano mylimam seneliui::.

Į baltą pergamentą suvyniotas
Gyvenimas būtajame laike-
Daug buvo atimta, daug buvo duota,
O niekad nesustota kelyje...

Dar ką tik sapnuose varvėdavo
Šviežia pavasario sula
                          ir...
Taip staiga nuplauna rasos pėdas,
Įspaustas savo kiemo žolėje.

Nors ten ir saulė, rodos, ta pati,
O vis ne ta, ne ta...

                          Tikrai-

Kiekvienas laivas turi savo uostą
Pavargęs nuo žiūrėjimo į praeitį
Nebyliai grįžt svajoja-
Bent užuosti
Savių saviausią savo žemės kvapą...


Kai sekei man gimtąją vygę,

Savo praeitį, savo laukus-,, Man tik čia pasitikt lemta žygį,

Į Anapilį šaukiantį, bus... ”