Dar nepasitrauk..

Permatomais žingsniais,
ant mano sutrūkinėjusios gyvenimo linijos
bėga metai-šimtais ir po vieną-
naktim ir dienom pindamiesi-
pasiklyskite vejuj-pasiklyskit!!!
beviltiškas garsas blogiau už beprasmišką mirtį

Tūkstančiai alkanųjų,
sudėję rankas prie krūtinės maitina angelus-
maldomis-
taip buvo ankščiau, dabar ir per amžius-
niekingo gyvenimo atvaizdais dabinsiuos
mirty....
beveidė minia prašo tragiškų kaukių

Visuos tavo languos vienodai-
Vien mūzom apkamšyti plyšiai ir
verkiančios staktos į ribotas erdves-
nebeleiski sau kurti paukščiu
nulūžusiais sparnais...
jie irgi mokėjo skristi

Jazminų kvapas prie sudužusios laimės šukių-
trys varpo dūžiai,
ak, ta prakeikta simbolika-
pardon...

Tuščiai praleistos dienos ir bemiegės naktys žudo-
savo klyksmais, nebeplakančioje širdy-
tikėk, manim tikėk...
Ištiesęs drebančius pirštus pasiemei binoklius,
kad pamatyt tai, ką prakeikei, kito akimis-
beviltiška, jos visos aklos, kaip ir tavo
pakinkytos dienos auksiniuose pakinktuose-
klajok erdvėm, dusk noru ir svajok baltais balandžiais...
šiandien jau nebesninga

Mieloji mano sese,
levandom apkaišytomis kasom
ir visdar kvepianti fantazija-
kubietišku cigaru ir lietuviškom rasom... -
tikėk, prašau, manim tikėk...
arsa arsa sine biglau tja