Mano Dangus, Mano Saulė

Baltos alyvos juodą naktį pražydo,
pražydo svajonėm drugelių mažų.
Ir niekas, ne, niekas nekaltas, kad kartais
mažyliai pravirksta pabudę iš savo sapnų.

Tu neverk, neverk, mažyti mano-
Tu ne vienas šiam pasauly esi.
Aš surinksiu į delną tas ašaras-
pastatysiu meilės pilį širdy.

Ir jeigu tu norėsi-aš ateisiu,
ateisu tyliai, kaip ateina lietus.
Už gyvenimą labiau aš mylėsiu, nes
mano dangus, mano saulė-tai tu.

Susipynė diena ir naktis, kai pakilo
sparnuotos svajonės ir lengvučiai žiedeliai balti.
Ir niekas niekada nesakys, kad jis kaltas,
nes kartais tik meilė mus veda likimo kely.

Tu neverk, neverk, mažyti mano-
atnešiu laimę baltą rankose aš tau.
Tereik pažvelgt tikėjimo nuspalvintom akim ir tąkart
pavyks tau nugalėti šaltį mylinčia širdim.

Ir jeigu tu norėsi-aš ateisiu,
ateisiu tyliai, kaip ateina lietus.
Už gyvenimą labiau aš mylėsiu, nes
mano dangus, mano saulė-tai tu.