Seno kiemo dvasia

Paklausyk! Ar girdi? -
seno kiemo dvasia
atrakino duris
ir įslinko nakčia.

Pažiūrėk! Ar matai? -
prasimušus žolė,
samanoti stogai...
Tavo kiemo vėlė

tau kutena padus.
Ji išmėtė žaislus,
kad kaip vaikas suriktum:
"Aš nemyliu! Išeik!"

Bet dvasia pasiliks.
Ji nedings taip staiga,
kaip išnyko mintis,
kad žolė per sena,

kad dangus per aukštai...
Nors vilties aitvarai
su vaikystės dvasia
dar sugrįš... tu tik lauk...
             
... paslapčia... paslapčia...