Juodas kovas ant grumsto
Kranksi vėju užspringęs …
Sustoja, nutyla ir klauso,
Į dangų akis pakėlęs,
Kaip vėjas želmenį lanksto,
Kaip sukasi sniego gėlės
Ir saulė pro debesį šypso
Šviesiais vilties spindulėliais.
Karklas pražydęs klaupias,
Juodą žemę prabusti kelia,
Kad bėgtų svaigūs upeliai
Ir upės srovę užtvenktų.
1999
Šis eilėraštis paimtas iš mano eilėraščių knygos „Vilties ženklai“