vieno blyno istorija:)

(INTRO: lengvo turinio pasiskaitymas su praėjusių Užgavėnių motyvais prieš miegą)

Sugalvojo sykį Blynas -
Smirdantis kaip Čipolinas-
Pakabinti sau Vanilę -
Jam taip vieniša širdyje...

Ruošėsi tam visą dieną,
Greit prisiminė higieną,
Nusiplovė riebius taukus,
Būtų sušukavęs plaukus,
Bet nė vieno neturėjo...
Dargi cukraus užsidėjo -
Kad atrodytų saldesnis,
Kaloringas ir skanesnis:)

Oi tai vija pinavija,
Eina Blynas pas Vanilę.
Eina Blynas-net rasoja,
Vėl taukais išprakaituoja -
Jaudinasi nerealiai -
Kaip reikės įtikt panelei?

Štai jos durys. Ką daryti?
Gal pabelst, pasiprašyti?
Tirpsta cukrus, rankos slysta,
Mūsų Blynas vis nedrįsta...

Vos tik ranką jis pakėlė -
Durys pačios atsivėrė.
Žiūri - stovi piktas ponas -
Rudaskruostis Cinamonas!
Ir suprato mūsų Blynas -
Tai Vanilės bus vaikinas...

Pavėlavo! Pavėlavo!
Krimtos blynas ir dejavo,
Pyko baisiai ant likimo,
Svilo net iš pasiutimo,
Grįžo į namus susvilęs,
Depresuotas, nusivylęs,
Nėra kvepiančios Vanilės!

BET!

Vos tik sėda vakarienės -
Gauna mail'ą nuo Uogienės.
Ši, nors ir labai nedrįsta,
Meilėje prisipažįsta,
Siūlo Blynui susitikti,
Blynui pradeda patikti:)

Susitikę laužos, tyli,
Bet... iš karto įsimyli!

Ir gyvent kartu pradėjo.
na, o kas iš to išėjo?
gavos blynų daug labai.
Ach, kaip miela... Juk tikrai -
REIK MYLĖT LABAI KARŠTAI
NET JEI SYKĮ NUSVILAI!