Grąžinu viską, ką kadaise esu paėmusi:
Šypseną.. amžinybę.. šilumą.. saulę.. bliuzą..
Aš niekada nesu gavusi šitiek daug.
.. žiūrėk man į akis.
Neištryniau tavo dovanų – jos tokios pat švarios,
Kaip ir buvo pačioj pradžioj: .. tiesiog aš jomis nesinaudojau.
.. žiūrėk man į akis.
Ką tu matai? Ar tu nors kažką jose matai?
Lietų... rudeninę nuotaiką... nuleistas rankas ir siaubingą vienišumo nuojautą?..
Tu prisimeni, ką daviau vietoj to:
Saulėlydį.
.. žiūrėk man į akis.
Seniai nemačiau tavęs tokio..
.. gražaus (banalu?).. rimto (netiesa?).. trokštamo (vulgaru?)..
.. žiūrėk man į akis.
Bet nebėk nugara į priekį – gali netikėtai susidurti su peiliais.
Nežiūrėk man į akis.
Tai nevykusi nuotrauka.