visai čia pat
vos trys gyvenimai
už pamiršto
senienų sandėlio
anachronizmų
virtinės gale
graviūra
išėsdinta rūgštim
širdies kamputy
bausmė už tai
kad išdrįsau
sapnuoti tą
kurios galėjo
ir nebūti
na štai, atėjo vakaras, ir dabar skaitydamas mieliau stoju prie makso komentaro, nei prie morisono pastabų, ne todėl, jog jos paikos, todėl, jog šį tekstą priimti dera kaip vakaro svečią, todėl, kad aštrūs dienos kontūrai meta per daug intensyvų šešėlį įžvelgt planus, sluoksnius, už kurių snūduriuoja buvusio, ar būsimo sapno nuojautos. Išties šis neilgas lakoniškas tekstas yra iš tų, su kuriais leidžiant laiką vertė ir gylis auga. Sakyčiau gojiškas rėžis nakties spalvų fone...
geras,bet sumeto..skaitau ir jauciu,tarsi eiciau ledu ir metytu i sonus...problema turbut manyje..tikiu,kad visdar neismokau suorasti tai,kame reikia iweskoti minties..;)mirkt...
na vkus i cvet - tovariščia net. Nors panašu, kad autorius linkęs pasiūlyti skaitytojui savąjį "graviūros" kirčiavimo variantą (bet kokiu atveju šis žodis stringa), tačiau iš esmės kūrinys yra subalansuota lakoniško teksto, išbaigtumo, ir tai, ką mes vadiname talentu sintezė. 5:]