Niekadėjas

Nežinau ką daryti - aš nemoku suprast.
Nežinau kur ieškoti ir kur Ją surast.
Neišsprendžiu mįsles, kur tą lobį iškast,
Kaip pakeisti mintis, ten kur skauda įkąst.


Nerandu aš spynos, o gal ir rakto nėra.
Nėra netgi durų - viską dengia tamsa.
Nematau aš pasaulio, kurį valdo šviesa,
Bijau užsimerkt - ne naktis dar – diena!


O jei aš užmigčiau, užpūsčiau žvakes…
Ar aš dar galėčiau pasiekti žvaigždes?
Ar spėčiau į laivą, kurs jūroj nuskęs?
Nebesvarbu - eisiu ten, kur sapnas nuves.


Kažkada aš žinojau kaip ir kur auga gėlės,
Bet dabar manęs neseka netgi savas šešėlis.
Kažkada aš svajojau būti laisvas kaip vėjas,
Bet vėl lyti pradėjo ir aš vėl - niekadėjas...