Sustoju

Tą dieną, kai visas miestas užmigs -
Mašinos nustos urzgesio,
Ūsai nebebraukys visuomeninių laidų,
Gamyklos išnirs iš po dūmų rūko
Ir žmogeliukai-skruzdėliukai nebezylios -
Tylu tylu..
Aš išlysiu į šviesą
Padainuot
Į atvirą dangų
Be lėktuvų
Sutrypsiu smagų
Šokį tylos
Ir garsiai šypsosiuos
Su saule, vėju
Debesuotu
Dangum
Kad ir lietum
Bet švariu
Nuo lėkimo, nesuprantamai kur, ko
Ir kam taip greitai - nespėju nei suprast
Nei pavyt, nėra noro lenktyniaut, kariaut
Įrodinėt, stenėt, braškėt, kad su kitais
Koja kojon - ne man, man - tylėt
Sėdėt
Stebėt smiltelę
Upės dugnę
Sekt jos žygį
Įrodinėt, kad tai -
Ta pati, kaip ir prieš
Akimirksnį
Su keliaujančiu akmeniu
Pasilabint
Sėkmės palinkėt
Ir tikėt
Kad tyla ši
Ne vien manyje..