Delnuose telpa
Visas mūsų pasaulis.
Mano -
šiek tiek oranžinis ir
apibarstytas cukrumi.
Tavo -
aplipęs grumsteliais
ir neskraidantis.
Saujomis žarstau
besilukštenančias
paslaptis -
persikinio sapno,
blakstienų šerkšno,
savo.
Rytais niūniuojam
Tą pačią dainą
ir randi man širdyje
pakalnutę -
suglamžytą, apvytusią, niekada netapytą,
O man vis vien taip gera
pasaldinti tavo liežuvio galiuką,
ištepti nosis žiedadulkėmis
ir leistis
užkeliamai ant debesies.
Juk telpu tavo šiltam delne.