Kai tu šalia,
gatvės siaurėja,
dangus pravirksta pavasario balsu,
greiti žingsniai sulėtėja.
Kalbamės droviu žvilgsniu.
Vakar parašiau tau laišką,
išsiunčiau minčių paštu,
jame papasakojau,
apie mandarinų rojų.
Kur žmones numiršta vos prisilietę prie jų.
Romantiška ar ne?
Ekstazę pasiekusios gėlės,
besigrožėdamos savimi balos atspindyje,
nusižudo,
bijodamos pasent ar būti nuskintoms.
Pavasaris vos supindėjęs,
šešėlius išsklaidęs išnyks,
bus erdviau.