Viešnagė

Vakar
Tyla užsuko
į svečius.
Prie žalio
marmurinio stalo
gėrėme arbatą
Ir kalbėjom
apie sniegą,
Svarstėm
praeities planus,
Aptarinėjom
niekados neparašytą
knygą,
Atradom
juoko ašarų
receptą,
Trumpam
pamišom
Ir šiurpiu juoku
išgąsdinome
blakę.
Ji nesupyko.
Tik truputį.
Tada,
be abejonės,
Melsvoj
pridususioj
krikštynų žvakės
liepsnoje
Po vieną
traukėme ir
deginom
gerus,
o kartais-ne,
prisiminimus.
Jie tyliai
inkštė,
Tad
užsikimšom sau
ramiai
ausis.
Ir kažkaip
visai netyčiom
Nepamatėm, kai
Liepsnon
įsprukus,
supleškėjo
Nevilties plaštakė.