Išgalvotai meilei

Dar paryškinsiu tavo akis,
Dar paskaidrinsiu tavąjį juoką...
Štai ir vėl tu, kokia nesi,
Mano meile, be žiedo nunokus.

Trumparegių minčių minioje
Tu it pranašas stovi atokiai.
Stebuklus tu darai ir mane
Jų prasmes išskaityti išmokei.

Įtikėjau ir seksiu tave!
Apreiškimas, ne stabas, ne stabas!
Į akis lyg žibuoklės žavias
Taip ir liksiu žiūrėti nustebus.

Tu sakai, čia dangus per arti,
O šešėliai nežmoniškai ryškūs...
Tavo žodžiai - lyg sėkla širdin,
Nesidairius tariau: „Nebegrįžkim! "
                        1997