taip gi

nauja naujai
kaip sena pasenę
laukuose ramu
jos plaukuose rugiagėlė

ir banalybėje randu šviesą
rasoto lašo
grindys prausiamos
vaitoja

ką privalai padaryti
plačiam kely ištiesti kaklaraištį
ir nevėluoti

o traukinys manęs palaukė...
taip apstulbau
prunkštelėjau ir nusisukau
nuo laimės
nes ji nebėgo.