Draugei...

Kai buvo visos žiemos šaltos
Ir snaigės krito vakarais
Prisimenu... abi mes baltos
Sėdėdavom tyliais rytais

Kai buvo rudenys spalvoti
Ir ėjom žėrinčiais keliais
Mes troškom laimę suieškoti
Bet likom vienos metais šiais

O kai pavasariai geltoni
Iškyla tiesiai prieš akis
Tada nutyli ir svajoji
Gal tave meilė aplankis?

Ir tik kai vasara besparnė
Pasiveja mus tais takais
Aš vėl prisimenu... mūs laimė
Ateina šąlančiais rytais