Pavasariais kopose
nugaras suglaudę
nuo jūrų nusisukę
kas sau jausdavom
Aš pienių pūkus skaičiuodavau:
jaučiu - nejaučiu - jaučiu
pirštų galuose
kutenimą.
Tu pilstei smėlį
iš delno į delną --
kaskart po smiltelę išbyrant --
vis mažėjo. Ir tu vis lengvėjai.
Vidurnakčiais kildavai -
po smiltelę į naktį.
Vidurdieniais tyliau ir tyliau
pienės žydėdavo.
Seniai nugarų neglaudžiam --
kas sau jūras pasirinkę.