*200204252024

Dušia išėjo, į parankę pasiėmusi
akis ir ausis.
Išėjo į mišką, nesusipratųsį
ką reiškia pavasaris toks
pelkės, akys, balos.
Katinas laukinis vidury dienos
susisukęs prie pušies snaudžia;
pėdsakai šernų, žmonių
ir mažesnių gyvūnėlių veda iš tako
kur dangum bendrauja kyšančios
sąmanoje išplyšusios skylės.

Tam take atstumai susidėlioja
tarp paklydūsių ir tų, kur nieko nelaukia,
tų kur eina prie marių palydėt saulės
kur nieko neklausia ir stovi ant kranto
prieš vėją ir lietų
nes toks gyvenimas
mūsų.

Sustok vidury, betkur betkada,
luktelk kantriai ir ten kur nė ženklo gyvybės
tuoj pasirodys dvasios it gyvos

Pelkėje meldžias keistuoliai,
ant rąsto budos skulptūra,
antytės ir palaidi šunys.
lyja.
Lyja ten kur nėra žinių,
kur nėra geopolitikos
kur nėra kur grįžti
ir neveikia laikas.

Nematau, bet galiu užuosti,
jog eini gerus penkesdešimt žingsnių priekį.
ir jeigu atsargiai eisim - tikriausia nesusitiksim.

200104252024