Mėnulis, pasirodančios žvaigždės
per vėlu išeiti į mišką
juokas pašiepia keistumą
mane pykina, bet su šypsena
nedigo Nieko, nors tiek metų praskriejo.
aš irgi džiaugiuosi gyvenimu:
taria tikrovės atspindys.
- o aš čia tikrint teritorijų,
išpildyti kūrinį ėjimais,
u are
esti
2244
0414
2024
Mėnulis ėjo dangumi,
ir miškas užmigo.
Šiandien audra,
rytojus prasidės visiškai tyliai.
Laukia ir šakos ir akli atspindžiai,
medžiai ir krūmai įgiję pavidalus
giriomis nusišoks nuo Vakarų į Rytus,
nuo tamsos iki pails tas kuriam
visą tai teko matyt.
vėjas ploja šakomis.
ten nėra dėmesio teritorijos,
ten kloja tamsa taką
kurį nebent gali išgirsti
kuo skirtųsi ne ten padėti pėdą
bet ne šią naktį,
kur audra kiaurai pasiglemžė garsą.
Daina mano kaip paukštis,
dangum sklęsdama gieda,
medžio drėvėj audroje radus sau vietą
sutikę atsako tie kur nemiega.
***
225404142024