Kirvis snapu
Prieš malkas
Kojūkais praeina
Ir rodo triukus
Kaip miškas iš
Baimės prieš
Juos pats nusilenkia
Jei kirvis mokintų
Kaip miškui gyventi
Pritinka
Jis pats panorėtų
Prigyti
Ir tapti gyviu
Mintančiu uodegą savo
Tad tenka priminti
Esi kas esi
Jei ne glostyti gimęs esi
Kirsk ne šaką
Bet ranką