Kur visa ko pradžia

Lyg ir nekalbinu tokios būties,
palikdamas kaip pajautą,
kaip dangų virš galvos.
Gerai ar negerai, bet suprantu –
jis visa ko pradžia
ir nuosavybei nepriklauso.

Kiek kas kur buvę.
kiek kas dar bus,
nuo dulkės iki Dievo 
susirenkam, talpinamės į tokią būtį,
Aš nežinau, nenumanu kitų tiesų,
kurios aplenktų tokią dalią –
lopšiais, perkūnijom, kalnais
kiekvienas ją apvaikščiojam savaip
net susibūrę į galaktikas,
išmokę būt už šviesą greitesni.

Balnoju žirgą – žvengia,
kinkau karietą – skambčioja varpelis.
Oi, nekalbėkit priekaištų, kad nežinau,
jog šovinį nuo priekalo
į tūtą šautuvo įkėlęs
su juo kartu ir pragarą
kėliu.

Nuo dulkės iki Dievo
talpinamės į būtį
kur visa ko pradžia.