Neprievartausiu aš savęs,
Kad pavasariui ką nors ištart galėčiau.
Šiais metais jis kitoks.
Be skraidančių minčių, be spindesio...
Tik krokai šypsosi visuos pakraščiuos,
Lyg pavasario karaliai.
O aš nebeskraidau ir pakilt nenoriu.
Nebėra kur. Nė dėl ko. Nė kam.
O pavasaris kaip atėjo taip ir praeis.