Sapnų karalijoj

Nebūk nežinomu, kap vakaras cylės,
Mėnulis degs galulaukin už sodo,
Keista mircis vėl gulbės nebylės,
Vėl nieko nežinai ar tep atrodo.

Tu nežinai, kad degs laužai nakcy,
Sapnuosis vasara ir basos pėdos,
Ateis tį žmonės, nebyliai kici,
Sapnų šviesoj vaidensis menkos bėdos.

Vaidensis vėlės mirusių slapcia
Nebuvo jų tavuos namuos už šilo,
Vakarė švies, gal kylanci delčia,
Gegutės balsas nakcyje nucilo.

Nucilo vėjas  uosti debesų,
Šimtai avelių ganosi virš lauko,
Tį aš sapnų vergovėje esu,
Tį  langvas rūkas tarsi šydas plauko.