O-buolys

Neskaitau tavęs lėtai
Nes pirštai greit atbunka
Per aštrų kamieną
Todėl purtau

Negirdžiu
Nes mintys sušalusios krenta
Ir vos gimusios
Per pasąmonę susigūžusios brenda
Žydėjimu buvusiu

Šiąnakt tarp traškėjimų
Teoremų surast negaliu
Todėl savo nagais šaltakraujiškai
Skobiu tave lauk

Kaip skalpėlis rėžiu
Per įsitvėrusius pirštus lėkštėn
Klyki iškišęs galvą
Bet visi tavo mur
Tik nesuprantamos mantros

Sultimis per smakrą teki
Atsirūgdamas rudeniu

O griaužtuką palikusį
Tiesiog skruzdelei numetu