penelopė

o kai ateis
žiema,
aš tau
į neobliuoto
uosio
lesyklėlę
subersiu viską,
kas iš mūsų
liko

į akis nežiūrėsiu --
atsibodo jau
laiko skubėjimą
tvirkinti


o kai jūra
atslūgs,
aš vieno tavęs
lauksiu
pareinant

pėdomis dumblo
nesieksi --
(lyg) aplink totemą
apie tave
visos penkiolika
moteriškų giminių
savo tikėjimus
chronologine tvarka
dėlios

tai tavo
parneštas
gyvsidabris
kaitintom kulkom
jų mintis
nuodys

tai tavo fizinis
kūnas
šiąnakt pataluose jų
į geidulio dulkes
skils


bet kai kitąsyk
ten,
ant alyvų kalno,
į dvi dalis
mūsų pasaulį
dalint bandysi,
aš būsiu ta,
kuri klijuos jį
savo laukimu

(2004-02-08)