Lėt

Šiandien lėtojo laiko diena:
Gegutės išvirsta veidrodžiais -
Aš jiems paklūstu.
Išsakau stiklo skiautes.
Ak tas rankų darbavimas
Akimirkoms lyjant,
Švelnumui tvilkstant,
Spalvoms kartojantis,
Dienai lėtai išeinant.

Lyg nenuspręsčiau -
Už ką,
Už kokius aruodus man šitaip,
Ir kada sumokėti
Beišgalėsiu
Tai tėkmei,
Nuplaunančiai mūsų rūpesčius.

Mes - nematomi saitai,
Mes – pravertos dieviškos durys ir
Vilnijantis vienis
Kai
Akimirkų veidrodžiai suglaudžia
Mūsų gaisus.

Viešpatie,
Tokios vaiskios žaros
Lėtojo laiko dienai kartojantis,
Žodžių vitražams susipinant -
Mums.