Laisva valia

Jau neliko balsų
Mano galvoje

Mano rytas basos kojos bitės
ir skaidruma

Mano namai tviska
Gėlėm ir saule pro langus

Apsivelku dailią suknelę
Tą, su sagutėm nugaroje

Ir prisipilu pilnas ausis srutų

net ne devintas vanduo nuo kisieliaus
O aš plaukioju
Jų išverstoje tikrovėje
Jų draugiškume
Jų lengvume
Po kuriuo gręžiasi tamsos

Nepastebėsi
Ir kiauras

Kai užima kvapą
Iškylu
Rankioju nostalgiją po trupinį
Kai tarpupirščiais tikrumas tekėjo
O ne triukšmas

Jau neliko balsų mano galvoje
Aš pati jų ieškau
Kaip nuodų
Kaip kvaiša

- - -

Padėk man Viešpatie
įveikti savo ydas

Aš uždarau duris
Ir išeinu
   
      į vasarą