Just strings and a light wind above them٭

Jei susitarsime, kad nervas tik styga, vos
prieš akimirką suderinta su vėju
ir klausą jo kryptims įgavus –
ji palaidais plaukais ties atbraila stovėjo,

dangoraižio ta atbraila, beje:
žemai automobilių skruzdėlynas, 
šviesa danguj lyg atvirkštinėj duobėje,
be godulio šviesos geltonumu dalinas,

be godulio ir tirštumu šviesos.
Tada ateina dar viena styga. Ir dar. Dar kelios.
Tada keliolika. Skirtingai apsirengę, tuoj alsuos
oru, pilnu giliausio sferiškumo galios,

tai, kaip žinia,
patiekalai, kuriais maitinas dermės.
Ir kiekviena iš jų jėga geležine
ankstesnę realybę į vėlesnę permes.

-------------------------------------------------------------
  ٭O. Narbutaitės kūrinys styginiam kvartetui