Kas nors vakare turbūt gerokai paūš čia. Eime
prie baro.., kalbai patinka suktis, anglų valsas
žodžiams pašokti restoranėlyje, kol kas beveik tuščiame,
pažiūrėkime kaip kartais pasistiebia balsas,
aptarinėjant Laisvąjį Apie, tą,
kuriuo kedenami skirtumai tarp Malonu ir Smagu (...),
abu jie vienu metu ir laikas ir vieta,
abu giminės pramogų.
Taigi. Malonu – būsena, kai
lyg atgalinio vaizdo veidrodėlyje, aplenkus,
tolsta niekai ir tuo pat metu lyg pats išnykai,
ir bruožai to, kas ne taip – ploni, permatomi, blankūs,
o Smagu – jausmas šalia. Trunka trumpiau.
Jei būtų ilgesnis, laime vadintųsi,
vieną kartą šiek tiek jį tempiau
ir niekas nesekė įkandin. Tuose
vienuose kartuose Malonu ir Smagu
susitinka retsykiais. Net pasisveikina. Net
nelaiko vienas kito miegu,
net įsipareigoja vienas kito kitur neminėt.