Raudona

Etiudas

Raudona, galvojau, buvo tokia,
jog saulėlydis, kraujas, vynas buvo visai ne apie ją.
Peržengimo linijos buvo ne apie ją.
Šviesoforų dugnai ne apie ją.
Paskutinės rodyklių kelio padalos taip pat.
Rožės taip pat. Ir lūpdažiai.
O buvo dalis grožio, kurį išsyk prisimindavau
galvodamas ką rinkčiausi.
Gal arčiausiai – rubinai ir koralai drauge, bet
jei atskirai, tai abu ne apie ją.
Atsimenu vieną suknelę, bet gal čia
odos baltumo, žvakių ir vyzdžių plėtimosi įtaka,
ir atsimenu valandą, kuri buvo
įkaitus iki jos, kadangi po akimirksnio
buvo tikimybė išgirsti Ne.