Mano vakaras

It mirtis, iš nugaros atsėlina
                      mano vakaras.
Toks liūdnas, verkiantis,
kaip vasaros liučių dangus.
Pasiūlau dviese pasivaikščiot,
arba išgert arbatos, pašnekėt.
Bet mano liūdnas vakaras
nenori šiandien niekur eiti.

It mirtis, "myliu" snabžda į ausį,
                          mano vakaras.
Toks aistringas, švelnus,
kaip besileidžiančios saulės dangus.
Bučiuoja lūpas, kaklą, ausis,
lediniais pirštais užmerkia akis.
Į ausį sušnabžda, "ate", dar pabučiuoja,
ir mano vakaras, meilužis-išgaruoja.