Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jie sėdėjo ant Soboro laiptų ir valgė duoną. Maišiukas nebuvo ištrauktas iš šiukšlyno. Tikrai ne. Pasiimtas iš namų. Kaip ir kuprinė su kremu veidui ir džinsais. Kaip ir du pokučiai arbatos. Tiesa, jis turėjo cukraus. Bet nebuvo karšto vandens. Ir kur jo bus? Vakare, sėdint ant šalto asfalto pasitiesus laikraščius... beje, šalia ilsėjosi ir butelis alaus. Jis ramiai gurkšnojo. Ji sėdėjo ir tylėjo. Sukryžiavo kojas. Taip buvo šilčiau... duona nebuvo užtepta sviestu. Bet keistai skani. Laiptai nebuvo šilti kaip kilimas. Dangus nebuvo apsodintas žvaigždėmis kaip kad būna vėjo apsodintos pievos dobilais. Jie sėdėjo ir tylėjo. Abu. Paskui ji ėmė kalbėti apie nieką. Jis kuo ramiausiai jai pritarė nuolankiai prisidėdamas savo komentarais. Galiausiai jie nusprendė, kad gyvenimas yra gražus. Pasibaigė duona. Butelis liko tuščias kaip prabangus kambarys, paliktas kruopščiai jį tvarkiusios guvernantės. Žmonės ėjo pro šalį neatsisukdami. Kaip kad ponai eina pro išmaldos prašančius. Ji ir jis. Abu nieko nesitikintys. Abu skęstantys. Akimirkomis ir amžinybėmis. Abu lekiantys žmonijos bėgiais. Tik skirtinguose vagonuose. Dar nežinia, ar tame pačiame traukinyje. Ji- laukianti. Ir galvojanti. Kaip visada- perdaug. Jis- ypatinagi kvepiantis ir laikantis jos ranką... Jis pasako, kad reikia eiti. Ji paklūsta. Kaip šuo šeimininkui. Kažkada gimė revoliucioniere. Dabar tapo stebėtoja. Užaugo dykinėjančia siena, iš kurios kartais prasiveršdavo sraunus ir stebuklingas vandenynų vanduo. Jie lėtai sulanksto laikraščius. Tarsi nusipirkę viso pasaulio dienas ir naktis. Tarsi pardavę save. Nebeturintys ko prarasti. Meluojuantys? Jos viduje liguista panika. Liguistai taiki. Tyki. Nebyli. Apglušusi kaip valandą daužytas darbinis arklys. Botagu. Jis paima ją už rankos. Ji patiki sapnuojanti. Nenori būti čia, kur yra, nes reiks išeiti. Laiko vis mažiau. Kiekvienas žingsnis kaip kibiru semiamas vanduo iš šulinio. Tuojau išseks. Jau baigia... jau... trumpam užsimerkia. Šypteli. „jei klaidos savoka neegzistuoja, nėra ko nerimauti... viskas juk baigiasi laimingai... “ tiesa. Kai ji taip pasakė, jis tarstelėjo- nes mirštame. Ji nesutiko. Manė gyvensiant amžinai. Mirties jai nebuvo.... kažin, ar jis tai žinojo? Paskutinė minutę ji ima kuistis kuprinėje. Ieškodama mažyčio žaislinio driežo, rasto sniege. Šis tarsi varna juodam danguj prapuolęs. Pasiduoda. Mintyse šmėkšteli nuotraukos... jis nešiojasi nuotaukų albumą kuprinėje. Jos ten nėra. Jo nėra pas ją. Atvažiuoja autobusas. Jis greitomis užrašo savo redakcijos numerį. Duoda jai. Kažką sako. Ji paima popierių. Nesupranta, kas čia... Ta pati sotelė. Kur kažkada. Vasarą. Išsiskyrė. Ji mokė jį pinti draugystės virvutes. Padarė ir jam. Pati užrišo. Jis niekada jos nenešiojo. Autobusas.... jos. Ji ima bėgti. Greit greit greit. Kad nepasiliktų šalia. Kad nesustotų. Ji neišklauso jo. Iki galo. Ką jis sako. Redakcijoje paskambina draugei. Tariasi dėl skaidrių kūrimo. Nejučia ima verkti. Kūkčioja tylomis. Bando susitvardyti. Užgniaužia. Paskambina jam. Pasako, kad viskas gerai. Nevažiuos. Išsiaiškino pati. Kaip dirbti su ta programa. Susitvarkys... nė velnio. Bet žino, kad nevažiuos. Pas jį. Perdaug. Ar kada girdėjote kaip jūros bangos ritmiškai ir raminančiai plauna smėlį? Ji įkalino jūrą savyje. Gerai. Ši ją užmigdydavo. Taip ir dabar. Telefono ragelyje girdėjosi balsai. Gal jai tik pasirodė? Kelios naktys. Be miego. Skaitant literatūrą. Mąstant apie gyvenimo keliones ir viliantis, kad jos ne į niekur. Štai dar viena. Ji padėjo ragelį. Jis žinoma, atsiveikino. Ji nuėjo skaityti Dostojevskio. Kad paklaidintų liūdesius rūko miškuose. Kaip kad išdavikės motinos paklaidina savo sūnus ir dukteris tamsiuose gatvių skersgatviuose. Staiga ji stabteli. Kaip maldą sušnibžda „ mes niekad negimėm ir niekad nemirsim ir mes nesam vaikai tų, kuriuos vadinam savo tėvais... “ tarsi užkeikimą kartoja, kartoja šimtus sykių. Kažkur. Taip toli. Ir taip arti. Yra. Jis.
2004-02-05 23:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 18 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-06 13:50
fryla
nesioja- maciau, mielieji :)
ant kojos uzsirises. po kojine paslepes. he he :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-15 14:47
auksas
[there is no such place as far away]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-09 11:46
Narcizu karalaite
ne, pabaiga visai neatrodo taip, kaip baiminaisi, kad ji atrodo:)).. gražu. kaip gyvenimas;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-08 13:05
cuculia
man taip pat patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-08 00:05
Sick BoY
labas... cia ir apie mane?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-07 23:53
hell
labai ir netgi LABAI patiko.saunuole ;)  /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-07 15:28
elenute
*            *                            *                    *
    *                        *                    *                      *
*                                    *
Jie_regi_Dangų_vienu_prisilietimu_visad_jautriai_
visad_taip pat_visad_laukdami_kada_pažins_
kada_pravirks_ne iš skausmo_
                *                            *                    *
*                      *                          *                          *
        *                            *                          *
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-06 18:04
Lietuvis
Geras:) Man labai patiko. Gili kūryba. Nuosekliai dėstai mintis. Čia yra dalelė tavęs, nes tu irgi Dostojevskį skaitai, tu turi panašių minčių ir išgyvenimų. Lygiai taip, kaip mano Degradacijoje yra dalelė manęs, tačiau tai tik iš dalies apie mane. /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-06 17:51
Anglis Raudonsnapė
O gal falite man paaiskinti apie ka cia?...Nelabai supratau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-05 23:24
rubyrose
NEREALU, NEREALU, NEREALU...
Mane veza...ir man nieko nereikia...ar girdite...mane vezha!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-05 23:22
neesme
hmz.man tie keli paskutiniai sakiniai nuostabus:}~ siaip kurinuka nelab.supratau:( bet patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-05 23:17
melagis
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą