kenčiantiems

Akys paraudusios
pasruvusios liepų krauju


Taip primeni man
raudonus žibintus
"Vienuolyno" alėjoje


Vienuolyno sienų dekoracijos
nekaltųju krauju išraižyti Dievo šaržai
sušalusiais antraeilio "menininko"
pirštais


Ilgas tylus koridorius
matai - plaukiančius
juokingų veidrodžių
perkreiptus veidus


Juodas abitas
tinka kraugeriškam snukiui
Dievo tarnai -
kenčia


Karčių dūmų spūstis
begalinis bėgimas koridoriumi
nukritęs abito diržas
susipainioja tarp kojų


Nosis lėtai ir skaudžiai
paliečia purvinas grindis
Kraujas


Liepų kvapo kraujas
Dabar kenti ir tu...