Mažoms panelytėms, kai liūdesys aplanko

Tu pakelk akis į saulę,
Ji apšvies mintis tavas,
Kartais taip sunku gyventi,
Bet, kas buvo - teužges.

Praeitin sugrįžt neverta,
Lieka ji tegu toli,
Tik pakelk akis, neverki,
Juk labai jauna esi.

Ką gyvenimas tau siunčia,
Tą kaip dovaną priimk,
Pasistiprinki nelaimėm,
O džiaugsmais pasidalink.

Kai gyvenimą pažinsi
Ir suprasi jo virsmus,
Tai tada apsiraminsi
Ir šypsosies - jis - žavus!