Tamsos apsupta. Aštuntas skyrius.

Deimono lūpos reiklios ir šiurkščios, kaip vasarą nusileidžianti saulė, paskutinį kartą prieš pasislėpdama už horizonto metanti savo akinančius spindulius. Jis bučiuoja mane taip, tarsi tai būtų paskutinis dalykas, padėsiantis jam atskleisti tiesą, tarsi mano lūpų ir sielos užkariavimas dabar būtų svarbiausia jo misija. Jo bučinys man yra tarsi pažadas, jog rytojus niekada neišaušus. Ar tai būtų gerai, ar blogai.

Jo rankos tvirtai laiko mano galvą vietoje taip, kad aš negaliu nei pajudinti kūno, nei pasukti galvos. Ir taip pirmą bučinio akimirką mano kūnu kilęs maištas prieš tokį intymų prisilietimą, prieš tokį šventajai netinkantį poelgį po sekundės lieka visai užmirštas ir aš visa širdimi atsiduodu tam, kas manęs laukia toliau. Nes Deimonas man neatrodo svetimas. Ir jo bučinys, nors pirmasis mano gyvenime, taip pat atrodo tiesiog teisingas.

Taip turi būti.

Tada mano sargas atsitraukia ir burtai trumpam išsisklaido, bet ne visiškai. Jis vėl žiūri į mane tuo pačiu atsakymo į neįmanomus klausimus ieškančiu žvilgsniu, o mane ir vėl apima begalinė kaltė dėl to, jog aš tų atsakymų negaliu jam duoti. Deimonas kietai sučiaupia lūpas, o jo beribės akys mane veria kaip saldžiais nuodais užnuodytas kardas. Jis rankomis suima mane per pečius ir švelniai papurto. Aš vis dar per daug apdujusi, kad ką nors suvokčiau. Viskas vyksta taip greitai.

- Nagi, - be kvapo ištaria jis. - Čia juk aš.

- Žinau, - negalvodama iškart atsakau. Nežinau, iš kur manyje atsirado šie žodžiai ir kaip jie išsprūdo iš mano lūpų, bet žinau, jog jie, visai kaip bučinys, yra teisingi.

Deimonas vėl pažvelgia į mane ir jo juodos akys sužiba šalta liepsna, visai ne tokia, kuri dabar dega šalia mūsų. Ar aš atsakiau į jo klausimą? Gal ne visai, tačiau kol kas jam to pakanka. Deimonas viena ranka laisvai mosteli į šoną ir laužas pranyksta. Jaučiu, kaip į mano kūną ima skverbtis nakties vėsa, bet šaltis nesuspėja manęs apimti, nes tuoj pat Deimonas savo lūpomis vėl užkariauja manąsias, jo šiltos rankos leidžiasi vis žemiau mano liemeniu ir ima klajoti kūno takais.

Abi jo rankos stipriai apglėbia mane ir mano sargas kilsteli mane nuo žemės. Jaučiu, kaip nenutraukdamas bučinio jis nešte nuneša mane į palapinę, o aš vis dar užsimerkusi. Bučinys nutrūksta tuomet, kai jis paguldo mane ant apkloto, o pats įsitaiso viršuje. Deimono akys žiba nuo geismo, jo lūpos paraudusios ir blizgančios, mano turbūt lygiai tokios pat. Jis ima nusirenginėti savo sargybinio uniformą, o aš automatiškai puolu ieškoti savo dabar jau nebe tokios baltos suknelės sagų ir jas atseginėti. Vienas priešais kitą mes vis labiau ir labiau apsinuoginame.

Deimonas mane ir toliau bučiuoja, jo lūpos leidžiasi vis žemiau, mano kaklu, nuoga krūtine, pilvu, jo rankos švelniai, bet reikliai glamonėja mano kojas ir rankas, o aš atsakau tuo pačiu ir savo magijos išlavintais pirštais bei lengvu prisilietimu sugebu išgauti iš jo kūno tokias reakcijas, kurios man atrodo nors ir nedoros, bet labai stebuklingos. Jis labai įdėmiai įsižiūri į mano akis, lyg bandytų įskaityti jose viso pasaulio išmintį. Prieš įeidamas į mane Deimonas nepaklausia, ar aš esu tam pasiruošusi ir ar to noriu. Jis nieko neklausia. Tiesiog pasiima tai, kas priklauso jam. Tarsi aš būčiau jo jau nuo amžių pradžios.

Girdėjau, kad pirmasis moterų sueities kartas būna labai skausmingas. Bet aš nejaučiu jokio skausmo. Jausti Deimoną savyje man be galo malonu. Tas jausmas teisingas. Atrodo, jog mes vienas kitam tobulai tinkame. Lyg nebūtų nieko natūralesnio už tai, kas dabar vyksta. Tai visa apimantis malonumas, išvarantis iš sąmonės bet kokias dvejones ir nerimus. Keista, bet aš pažįstu jo kūną, pažįstu jį esantį net nakties tamsoje, kai nesugebu matyti niekaip kitaip, tik pojūčiais ir širdimi. Deimonas, atrodo, jaučiasi taip pat. Jis liečia mane ir juda manyje taip, lyg apie šią akimirką būtų jau seniai svajojęs. Tarytum būtų kvėpavęs kiekvieną sekundę vien tam, kad nugyventų iki šios nakties.

Mes taip tobulai tinkame vienas kitam, kad manyje neužgimsta joks pasibjaurėjimas šio vyro ir savo pačios kūnu bei tuo, kaip jie dabar susilieja. Nors visą gyvenimą man ir buvo sakyta, jog to niekuomet negali būti. Jog joks vyras niekados negalės manęs paliesti. Jog aš niekada nepatirsiu pirmojo bučinio ir niekada nesidalinsiu su niekuo vedybiniu guoliu. Niekuomet nesusilauksiu vaikų su tuo, kurį myliu. Niekada nemylėsiu.

Bet tam jau per vėlu. Aš myliu. Tai pilnai suvokiu tik šią akimirką, nors ir žinau, kad myliu jį jau kurį laiką. Ir tas jausmas geras. Teisingas. Taip turi būti. Liepsnojančios Deimono lūpos man ant odos degina meilės žymes ir aš negaliu nustoti galvoti apie tai, kaip jį myliu. Ir kaip būtų siaubinga, jei jam kas nors nutiktų. Dabar jis yra dar viena priežastis, dėl ko šis karas turi pasibaigti. Dėl ko aš turiu padėti karalienei jį užbaigti.

Mes abu pasiekiame kulminaciją tuo pačiu metu ir mūsų sielos suskyla į milijonus švytinčių dalelių kažkur dausose, o po to susilieja į vieną žvaigždę ir lieka kyboti pas deives amžiams.

Deimonas nuslysta man prie šono ir rankomis stipriai bei savininkiškai mane apkabina. Jis pasilenkęs pabučiuoja man kaktą, o tuomet veidu įsikniaubia man į plaukus. Aš paimu savo sargo ranką ir suspaudžiu. Šią akimirką jaučiuosi tobulai laiminga. Nebijau. Jaučiuosi absoliučiai saugi.

- Turėsime dar šiek tiek palaukti, Kalipse, - labai tyliai sušnabžda jis man. - Bet greitai grįšime namo. Pažadu, parvesiu tave namo. Tau daugiau nebereikės kentėti.

Visiškai juo tikiu. Ir pasitikiu. Nors ir ilgiuosi namų, bet šią naktį atrodo, kad tai jis mano namai.
__

Kitą rytą pabundu saulei jau pakilus aukštai ir plieskiant į palapinę. Pabudusi iš karto suvokiu du dalykus: Deimonas visiškai nuogas guli šalia manęs ir smalsiai stebi mano veidą, o aš užmigau apsupta tamsos ir išmiegojau visą naktį be šviesų. Pasuku galvą ir pažvelgiu į Deimoną.

- Labas rytas, - pasisveikinu ir švelniai nusišypsau.

Deimonas man šypsena neatsako.

- Kaip jautiesi? Ar ką nors... prisimeni? - klausia jis.

- Pamenu praėjusią naktį... - atsakau ir išsigandusi stebiu, kaip jo veidas paniūra.

Negi jis tikėjosi, kad viską pamiršau? Ar norėtų elgtis taip, lyg nieko nebūtų įvykę? Ištiesiu ranką paglostyti jo skruosto.

- Ar kas nors negerai? Ar aš padariau ką nors ne taip? - tyliai paklausiu, o Deimono akys vis dar negailestingai veria mane.

Jis giliai atsidūsta ir papurto galvą. Mano sargas atsisėda savo vietoje ir nusisuka nuo manęs.

- Ne, Kalipse. Aš tiesiog tikėjausi... - sakinys nutrūksta ir jis tik papurto galvą ir daugiau jo nebetęsia.

Tuomet susirenka savo rūbus, greitai apsirengia, tokiu greičiu, kad man net ima dvejintis akyse, matyt dėl to, kad po nakties vis dar esu apdujusi. Daugiau netaręs nė žodžio ir nė karto neatsisukęs į mane Deimonas išeina iš palapinės, o aš sustingusi lieku gulėti. Tuomet iš lėto sugraibau kažkur prie kojų savo suknelę ir dar lėčiau ją apsirengiu. Vakarykštės dienos ir nakties sunkumas užgriūva mano krūtinę vienu ypu.

Vakar mano karalienę užpuolė Tamsiojo pajėgos, o aš buvau per daug užsiėmusi, nes praradau savo nekaltybę su savo asmeniniu sargybiniu, kuris yra prisiekęs visomis jėgomis ginti mano gyvybę ir garbę ir kuriam leidžiama prie manęs prisiliesti tik būtiniausiais atvejais.

Jaučiu, kad tuoj apsivemsiu. Išeinu iš palapinės ir už nugaros pamatau su gertuve iš miško grįžtantį Deimoną. Jis ištiesia man tą gertuvę.

- Čia vanduo. Gerk, - liepia ir aš iškart išgeriu visą vandenį. Toks jausmas, lyg jis būtų perskaitęs mano mintis.

- Turime grįžti į pilį, - sakau. - Aš privalau padėti karalienei. Tiesiog nujaučiu, kad kažkas negerai.

Deimonas kietai sučiaupia lūpas, įsitempia jo žandikaulis, o akys vėl tampa neįskaitomos. Man susuka pilvą. Jis lengvai mosteli ranka ir palapinė pati išsiardo ir susilanksto. Svarstau, kurios iš keturių stichijų valdymas tai yra, kai Deimonas nutraukia mano mintis:

- Gerai. Išvykstame dabar.

Deimonas pagirdo žirgą ir pirmasis ant jo užšoka. Tuomet aš šiaip ne taip savo po miego dar užtirpusiomis kojomis savo sargo padedama užsiropšiu ant žirgo nugaros ir labiau iš reikiamybės stipriai apkabinu jo liemenį. Sužvengęs ir pasikapstęs vietoje žirgas pajuda karalienės rūmų link.