lengvai ant grikių lukšto

viskas lengvai ant grikių lukšto –
vargonėliai ir išdykėlių bažnyčia.
paskleisk staltiesę pusryčiams –
ir laukymė į horizontą atsišlies.
ten gi - ubagėlis drožinėja
arklioką savadarbį. – jos matyt
varpų liejyklon - - toli toli –
kitapus grūdo – parsisamdyt. –
gal gaus dangaus karilioną lieti.

ne karas dar – mazgais mazgeliais
pavasarinės kulkų trelės –
o jau sapnuojasi: ant gandro raitas
į miestą Užgavėnių skelbti atbilda. –
laužais plasnoja sankryžos –
ir dairosi visi, lyg išsapnavę atlydį –
lengvai lengvai – šviesu šviesu – užuosti.

briaunelėm sraigių karavanai. –
pakely – suku į arbatinę. – patyliukais
melsvo pūko katinas nelyg šešėlis –
ant kelių plast - ar pavaišinsi? - murkia –
į arbatą ūsą merkia. - ant palangės
susirango. - melsvãakė miegapelė
į kailį glunda. - tai keistas klanas.

viskas lengvai ant grikių lukšto sugula. –
tik kur kolibriui plunksną glausti?
nutūpk - sakau – į ausį – nusvarink
man galvą ant žiemažydžio kuokelių –
velniai nematė tos alergijos – paūšime –
su bičių alumi – ir kepurėtais motiejukais.

tada – atgal –
linguo linguo... dainuo dainuo... dami...