apaugęs vilnius pieno putom
apaugau aš plaukais
parulskio textais apie tave
esu:
taip artima ,taip sava,
bet kitaip..
seniai mačiau tavuosius plaukus
užaugo?nukirpai?
tie textai tavo apie mane
skaitau juos kartais.
kartais per dažnai.
aš užimtas, vis apie smėlį,
sakiau kad Abė manyje?
sakiau?o gal ir vėl kažką kliedėjau:
kur aš?kaip aš?ir kame?
tai va ,dažnai galvoju apie smėlį
norečiau pernešt jį tenai,
kur mirtinguosius perskaito dievais...
grįžau pas moteri (taipogi d)
suvėliau plaukus sau ir jai ,
tik nežinau ar tau sakyt,
esu laimingas, bet kitaip
ir gatvės veda vis ne pas tave ,
nežinau(kaip visada) ar tai gerai? ar tai blogai? parudo lapai kaip tada
(paklausi 'kaip kada?'
atsakysiu'why why vai vai)
apaugęs vilnius pieno putom
na ,nieko nesimato nors tu ką?(ir tavęs)
kažkaip vis pasiteinu kvailai.
juk galečiau susirast tave
šitam mažyčiame mieste
paklaust 'kaip sekasi?'
atsakymas'gerai'
dar patylėt apie kažką,
nusišypsot ,
ir išsiskirt.
ir vėl ne ant visai.


justis














