ji

Ji miegojo ant tavo peties
Lūpas degino savo aistra
Paslaptis išdavikės nakties
Tau per ją daug kart buvo rasta

Ji klegėjo ir šoko rytais
Gėrė vyną ir lakstė basa
Žodžiai skriejo margiausiais drugiais
Ir atrodė lyg neliesta

Ji išeidavo šitaip dažnai
Sugrįžimas svaigino tave
Dievas žino kiek kartų matei
Kaip pražūsti be jos kelyje

Ji tylėdavo ilgai ir nuožmiai
Rovės plaukus ir grąžės rankas
Savo meilę tik jei tu nešei
Tavo kelias į ją per save

Bet štai kartą negrįžo jinai
Kai į rasą išbėgo basa
Laukuose nužydėję linai
Ir tavosios sakmės pabaiga