Neišskaitau minčių
užkimusiam lange...
(įkvėpusi tavęs
sudeginau plaučius).
tu - ne ugnis,
nors atveri erdves
tarp Nebuvimo
ir Libido...
tu - ne mirtis,
nors dėl tavęs
aš bent retkarčiais
užmiegu
ir kilniadvasiškai
atleidžiu
rytui ir pavasariui
už saldų laikinumą.
ir vėl, tavim taip netikra,
kaip pasaką
šlifuoju malonumą
tarp savo Nebuvimo
ir... tavojo Libido...