Dančiasnapė

Dančiasnapė, lyg miesto dama,
Sugalvojo pavaikščiot gatve.
Visą pulką vaikučių mažų
Ji išsivedė, aišku, kartu.

Šis pulkelis krypuoja žvaliai,
Juos palydi tėvai ir vaikai.
Miesto gatvėse jiems nesaugu,
Bet ančiukams be galo smagu.

Štai balutė viena, ten – kita,
Išsimaudyt jiems rūpi jose.
Jų plunksnuota gražuolė mama,
Kantriai lauka, kol jiems bus gana.

Kelias ilgas, bet mamai svarbu
Sraunią upę pasiekti laiku.
Jeigu būtų nameliai prie jos,
Tai neliktų problemos šitos.

Štai ir upė, jau tikslas arti,
Nusileidžia šlaitu jie visi.
Dančiasnapė ilguoju snapu,
Gaudys žuvį – visiems bus skanu.