Dievanešiai

Ar meni dar, kaip tąsyk į šiaurę tikėjimą vežėm?
Tabalavome kojomis, nugaras vėjui atsukę,
Tokios mažos mums rodėsi vėžės.

Ir važiavom,
O virtinės raganų sekė,
Virvėm kulkšnis apsirišę.
Speige ugnies neužuosdamos.

Šventus ženklus pametus,
Per sunkios mums rodėsi lentos.
Kelius sunėrę, nesimeldę
Kryžium užsnigom.

O ratų bildėjimas
Springo raganų žingsniais,
Ir visos, visos po burtų maišelį
Liežuviuose nešės.

Jų maldos nuo virpančių lūpų pakilę
Virš medžių rūku išsisklaidė.
Supynė kelius, miglose paklaidino,
Apsigręžę paukštėm išskrido.

-----------------------------------------

Ar meni, kaip tada, dar patys tiesos nepažinę,
Į šiaurę tikėjimą vežėm?..