nuskink ledo gėles
nuo savo lango
suvyniok į pūgos maršką
ir ateik
į mano šiltą prisiminimą
susėsime prie židinio
sekančio viduržiemio
nakties istoriją
apie paklydusius tyloje
tarp neištartų žodžių
ir sniege išsibarsčiusių pėdsakų
kol vėjas juos užklos
garsiai kvatodamas
šypsosis sniego senis
ir dvi zylutės
nebijok
gėles išsaugos
mūsų šaltas artumas