Iš serijos dedikuota...[3]

Mano žudikui:

Į kišenę įsidėjęs mano žiedą,
apie nekaltybę šnekantį,
išėjai žudytis "ką aš padariau? "...
Neištirtu, bet pajaustu dūriu nutraukei atsakomybę,
o antru pasmaugei  savo rasę
ir gentainius-
nebebus ligonių...

Mergaitei kruvinom rankom:

Iki šiol matau akyse stovint tavo ašaras gerklėj-
kodėl tada nežuvai?...
Vos po ratais pašokus bandei būt laiminga,
atsimeni dar pasakojai man kaip gražiai sninga?
Paralyžuota dešine ranka sekei pasakas kairei-
tu dar gyva,
savo norais užgrobus pasaulį
vaidinai laimę-
teatras po gaisro....

Svajonių bepročiui:

Išdarkytais plaukais plaukei per minią į mane...
Minia-trys nuvytusių rožių žiedai ir
pavasariu kvepiantys sodai-
nepaklysk....
Keldamas norą į orą pasikorei ant medžio-
kaip obelys žydi,
ne veltui, obuolys nuo obels nepaklydo...

Berniukui iš onkologijos skyriaus:

Maža rankutė vežime kovojai prieš mirtį-
ji tave girdi..
Paėmęs viena svajone, leidai sau kurti ir kitą-
echt, kodėl pirmoji nužudyta?
Klinikoje buvo taip ramu, tik tavo alsavimas
ir klausimas motinai
"mama, kodėl aš kitoks? "...
neatsakė, vadinas laikas ištirti,
keliauti po vieną ar masėm į mirtį?...

Lemtingajam kvepiančiam jazminais:

Laumžirgius sudėjęs į kišenę dovanojai man po vieną-
už nuogą petį ir perpirktą dieną...
Nusivyles lemtim pradėjai tikėti manim-
nebenori jausmų,
kaip gera jausti tragediją...
Norėjai viską pabaigti kaip Šekspyro veikėjai...
Paklydai-
aš ne Džuljeta, tu-ne Romeo,
bet mirsim kartu,
šokam po likimo peiliu!!

Parduotai nekaltybei:

Vaikystės spalvas išsinešus
už duonos plutelę gulei su nemylimu-
turbūt toks tavo likimas...
Užtraukus lemtingąjį dūmą naikinai savo vaiką-
bus dar kitų.
Vaidindamą ironišką kalę
tapai paleistuve-
buvo nebuvę....