***

NEPASISEKĖ


Kartą ėjau iš parduotuvės. Buvo karšta. Valgiau ledus.
Staiga prie manęs pribėgo šuo. Juodas, susivėlęs,
pavargęs. Inkštė. Graudžiai spoksojo. Matyt valgyt
norėjo. Ištraukiau. Daviau palaižyti. Tas pauostė. Tada tik
pyst ir nukando pusę. Palaikė burnoje. Nepatiko.
Išspjovė. Gerai kad netoli buvo žmonių. Surado. Nuvežė.
Prisiuvo. Dabar vėl stovi. Vėl vaikštau lauke su ledais.



IŠ KARTOS Į KARTĄ


Pas gydytoją atėjau paskutinis. Sėdėjo pakumpęs, trynė
krumpliais akis. Klausiu ar gali mane apžiūrėti. Sakau
pučia pilvą ir nugara nusėta spuogais. Sekundei užmetęs
akį, sako, kad kalti genai, gyvenimo būdas, maisto
netoleravimas, galbūt alergija. Išrašė antibiotikų. Sako
gali eiti, po mėnesio ateik. Neatėjau. Užgėriau. Buvo
teisus, kalti supisti genai.



GRAFAS VON IŠ ČIA


Nesu materialiai turtingas. Bet esu tikras dvasios
aristokratas. Turiu n knygų. Kažkiek esu perskaitęs.
Vieną kitą net supratęs. Kartais vakare susitinku su
draugais pafilosofuoti. Ryte vienas kitam padedam įsėsti
į taksi. Turėjau merginą tapytoją. Vaikščiojom kartu po
galerijas. Bet teko ją palikti. Užsinorėjau poetės. Dabar
sėdžiu vienas, o ant kelių knyga, kurios niekad
neužbaigsiu.