POKŠTas

nukreipki ginklą į mane
paspausk gaiduką
ant sienos balintos iškeverzok
širdelės formos parašą
smegenų juodais likučiais

tuomet pasilenk
ištiesk ranką
užčiuopk pulsą nemirtingą
užsimerk ir išsigąsk -
taip lengvai neišsisuksi nuo lemties

surink mane atgal į krūvą
sudėk mintis eilės tvarka
prisimink tuos laikus
kai dviese naktimis judėdavome
vingiuotais ateities takais - -

bet tu atleisti negali
o aš atleidimo ir neprašau
atėjo metas išmokti plaukti
šaltame atsakomybės vandenyje
ten kur skandinau tą kartą aš tave

traška kelių sąnaraiai
gramdau sienoje save
sutelkęs valią keičiuosi -
daugiau niekada nepakelsiu rankos prieš tave
daugiau niekada nešausiu į save