Štai ką buvau parašęs

1 2 3


žinau ką jūs galvojate
panašiai galvoju ir aš

todėl
va taip
kitaip negaliu
norėčiau
bet

daug ką aš patyriau
ačiū jūms visiems už tai - 

kartą atplaukė laivas
paleido keistą gandą apie mane
ir išplaukė
su visam

tada turėjau dar gerą galvą
bet ją greitai nunešė vėjas
taip rankoje atsirado valia
o burnoje aviečių skonis
nusprendžiau užlipti ant scenos - 

atliksiu performansą
jūs iš pirmos eilės
taip jūs
prieikite prie manęs
nebijokite
prašom sėstis
rengiu aš puotą
išgerkite kartu su manimi
taip iki galo
1 2 3 
o
jis nebekvepuoja
tą ir norėjau parodyti

suimtas
už ką
čia gi menas
kiek
ilgai
bet tiek to
turėsiu laiko pasvarstyti - 

norėjau visiems daug gėrio padovanoti
savo mąstymu pelnyti šlovę
gavau skuduru per veidą
nutariau ir aš suduoti

gal ir nereikėjo
grotuota smarvė riečia nosį
stambūs kūnai 
mažos akys
ar jos svajoja apie laimę
savo 
kitų 
mano

pas vieną rankoje genėtojo širdis
burnoje juodas debesis
1 2 3 - -

taip ir maniau
čia nieko nėra



BELAUKIANT


visi pasaulio žmonės 
susigrūdę
tavo nago
plokštumoje

ne pirmas kartas
geriau 
nei buka tuštuma

žirklučių ašmenys blizga
kartoji tą pačią mantrą
jau tūkstančius metų -

ommmm ommmm
moooo moooo
ommmm ommmm
moooo moooo -

praamžius sukūrė vandenyną
tu numetei salą
plūduriuoja ji kaip gelbėjimosi ratas
išmestas už borto
be bilieto atgal

pakilo vėjas
bangos suputojo
žemė skilo perpus
kam kas teko
tam tas bus

kur čia laisvė
galimybė rinktis
keisti save ir kitus
vien karnavalas 
maskaradas nuožmus

po tavo nagu
tamsi purvo lemtis

bet nesijaudink
mes vis tiek statysime stabus
ant kelių giedosime giesmes
mojuosime skarele lydėdami kitus
prie pietų stalo keiksime savus
mylėsimės 
sirgsime mirsime kartu

nuolatinėje kartotėje
šioje salos pusėje
laukdami negrįžtančiųjų 
kuriuos tu iškvietei į kovą
užgrūdinai palaiminai
mes
tavo tarnai
būsime
amžinai kalti



MŪSŲ TĖVAS


komunistas
ne buvęs
esaties prigėrusi meška

sakė
kam tie kiškiai miške
ant stalo geriau
einame kartu 
dvivamzdis iki šiol po spyna

kam tiek keikti lietuvą
visada 
kiek neša mintis
ekskrementų pilna jos širdis
o pačio pilve ar ne tie patys 
o rytų štormo įtaka
ar ne ta pati
ne ne ne
sako
ten stipri ranka
tvirta valdžia
gera tvarka
o čia -

žadėjo ant slidžių pastatyti
nuo kalniuko nusileisti
tikėjome
kol rūsyje neišpuvo nuo drėgmės 

skirtingos kalbos
tokios pat ir mintys
tik kraujas tas pats
iš tavęs jis išbėgs 
iš mūsų išeis

ūsai ir didelis pilvas
valdingas tonas
užsuktas ašarų kraniukas
juodi bajeriai
kam rūpi kito jausmai
tikrai ne tau

apskritai
kam tas vidus
praktika veržiasi pro išorę
koks dar menas kultūra
filosofija literatūra
apie viską ir nieko
čia tai mokslas
kur namas mašina
žmona vaikai
kur pinigai
va aš -

va tu 
senas pasimetęs
viską skauda
tiesa
dar stiprus pajėgus
kiti gerbia
nes bijo
nebuvai šalia
gyvenai kitur
palapinėje ant ratų
kai sugrįžai
mūsų jau nebuvo
pradėjome be tavęs
klydome
stojomės
vėl kritome
o tu juokeis 
dabar mūsų eilė
žiūrėk po kojomis
atsargiai
cha cha cha - -

ar atvažiuosime uždegti žvakutę
sunku pasakyti
matyt
viskas priklausys
nuo oro




SUNKI NAŠTA


svetimoje nukariautoje oazėje
žmonių gyvulių iškamšos
kabo po elektros laidais
mums nepasiekiami
tokie rodos šventi
net spindi

apdulkėję akiniai
kaukė dengia burną
nudrengtas storas švarkas
pirštas ant ribos -

sode augo vyšnios
jau prisirpusios
sakė
skink kol kregždės neužpuolė

prieš man išeinant
į atlapą
įsiuvo kryželį -

mus šaukia broliai
kažką giljotinuoja
eime
greitai sutems -

prisimenu jos kvapą
šiaudų 
senos patalynės
ir pieno
vis kartojo
reikia tikėti
viskas greitai baigsis -

išaušus naujai dienai
ta pati kelionė
išblukusi saulė
kelkraštyje dūmų vainikai
kažkur staugia šuo
šūvio aidas

laimėjome
šluojame kas liko
nėra kodėl
yra tik reikia
bet
ne -

šlapi žandai
sunki kupra
sakė
aš jau sena
savo nešti baigiau
sakiau
nebijok pakelsiu -

švilpia kulkos 
rikošetu skeveldros
pro anglis iš dangaus 
leidžiasi
jau matytas paukštis

aštriu snapu siekia
nugvelbti
prie širdies
senais siūlais prisiūtą
sunokusią 
sunkią uogą - -